- pasiauta
- 1 pasiautà sf. (3b) Dsn
1. nuvažinėtas į vieną pusę žiemos kelias, paskliunda: Čia negalima važiuot – didelė pasiautà Švnč. Pilnas kelias pasiautų̃ Švnč. Blogas kelias – vienos pãsiautos, ragutės virsta ir virsta Ad. Nešaudai varnų (nežiopsok), daboj – ratai užeis pasiautõn! Dglš. Tik nevirptelėjo vežimas pasiautõn Rš.
2. šlaitas, nuokalnė: Lietingoj vasaroj pieva pasiautoj, ką sakysi, – uždera Vdš.
3. paledė: Ledas inlūžo, pakliuvo pasiautõn i prilakė Rš.
4. NdŽ nedidelė įlanka kūdroje.
◊ iš pasiautõs iš padilbų: O tas sau daboja iš pasiautos ir derina, kad (= kaip) jam užkabinti ana drota už kaklo TDrIV236(Dglš). Ponas tik padabo[jo] in mane iš pasiautõs Dglš.
Dictionary of the Lithuanian Language.